- skurlinis
- 2 skurlìnis, -ė adj. (2) NdŽ, skur̃linis (1) NdŽ 1. Ser, KŽ padarytas iš skurlių, skudurinis: Skurlìnis takiukas patiestas kojoms valyties DūnŽ. Dukteriai pasiuvau skurlìnę lėlę Vkš. | Atsimenu, mano tėvelis skurlinès (audeklines) nagines an batų nešiojo Rs. ^ Skurlinė boba, plaukinis pilvas (kepurė) LTR(Grk). 2. prastai apsivilkęs, apiplyšęs: Iš miesto atvažiuona pasipuošę, o tas kaimo žmogus eik skurlìnis Tv. ^ Pilnas laukas skurlinių ubagų (kopūstai darže) LTR(Vdk). 3. Rt, Lk žr. skurliaplunksnis.
Dictionary of the Lithuanian Language.